Prabėgo jau trys savaitės, kai dvi šiaulietės žolės riedulininkės, vartininkė Deimantė Silevičiūtė ir saugės ir puolėjos pozicijose rungtyniujanti Samanta Jakovlevaitė, sėdo į lėktuvą ir išskrido į Italiją. Į svečią šalį merginos išvyko ne atostogauti, o ginti Romos miesto žolės riedulio klubo Unione Hockey Capitolina garbę. Prabėgus maždaug pusei planuojamo Italijoje praleisti laiko, pasiteiravome merginų apie gyvenimo kitoje šalyje ypatybes, treniruočių subtilybes, vietinį maistą ir žinoma – pirmąsias rungtynes.

Kaip pavyko įsikurti Italijoje, kaip priėmė klubo žaidėjos, treneriai?

Deimantė :

Butas, kuriame gyvename, yra didelis, daug vietos. Jis nėra labai toli nuo aikštės. Pačią pirmą dieną, iš oro uosto važiavome į klubo prezidentės namus, susipažinome. Labai šilti žmonės, draugiški, tą patį vakarą važiavome į aikštę, ten vyko barbekiu vakarėlis su komandos žaidėjomis bei to paties klubo vaikinų komanda. Merginos priėmė draugiškai, susibendravome, labai draugiškos, joms buvo įdomu sužinoti apie mūsų šalį, apie mus.

Samanta :

Butas, kuriame įsikūrėme yra tikrai didelis, bet jaukus. Klubo žaidėjos draugiškos, šiltai priėmė mus į savo komandą.

 

Kas labiausiai nustebino atvykus i Italiją? Ar pastebėjote ką nors, kas visiškai skirtųsi nuo to, kaip buvo Lietuvoje?

Deimantė :

Labiausiai nustebino, kad čia yra įvairaus amžiaus žmonių, kurie žaidžia žolės riedulį, jie tai daro su malonumu. Taip pat nustebino komandos „komandiškumas“. Jie kas antrą ketvirtadienį turi vakarėlį, kurio metu bendrauja, kartu kepa maistą, dalijasi savo įspūdžiais, tai labai suvienija komandą, smagu priklausyti tokiam kolektyvui.

Didžiausias pastebėtas skirtumas, kad jie labai mažai laiko skiria mankštai, o tai yra labai svarbu, jei nori negauti traumų.

Samanta :

Komanda daug laiko praleidžia kartu, kiekvieną savaitę vyksta BBQ vakarėliai: visa komanda susirenka, kažkas atsineša kažkokį tai savo iškeptą pyragą, tortą ar pan., vieni kepa dešreles ir mėsą, kiti ruošia stalą, visi tarpusavyje bendraujam ir taip praleidžiam laiką drauge, artimiau susipažįstame vieni su kitais.

Pasakokite savo dienotvarkę. Kada treniruotės, rungtynės, kiek turite laisvo laiko?

Deimantė :

Per savaitę turime tik 3 treniruotes, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Trečiadieniais treniruotė būna be lazdų, o dirbame fiziškai, bėgiojame, darome įvairius pratimus, kurie gerina vikrumą, greitumą. Varžybos būna sekmadieniais.

Treniruotės būna vakarais, todėl rytais mokausi. Turime daug laisvo laiko, todėl suspėjame ir pasimokyti, ir apžiūrėti Romą.

Buvome Vatikane, lankėmės San Sabastian Catecombo, kur prieš tūkstančius metų urvuose slėpėsi bei gyveno krikščionys. Taip pat buvome Koliziejuje bei labai daug bažnyčių, įvairiose bazilikose. Labai didelį įspūdį paliko jų puošnumas, didingumas. Verta pamatyti tai savo akimis!

Samanta :

Mes turime tikrai daug laisvo laiko, nes treniruotės vyksta tik tris kartus savaitėje. Laisvu laiku jau spėjome pamatyti ne mažai žymių ir lankytinų vietų Romoje.

Taip pat laisvu laiku stengiuosi nepamiršti ir mokslų, tad darau užduotis, kurias skyrė man mokytojai ir stengiuosi gauti truputį daugiau informacijos iš klasės draugų.

 

Ar skiriasi treniruočių procesas, nuo to, kaip treniruodavotės Lietuvoje?

Deimantė :

Buvo keista, kad jie labai mažai laiko skiria mankštai, tampymuisi, o tai yra būtina, norint negauti traumų. Taip pat čia viskas vyksta šiek tiek lėčiau, treneriai pratimus aiškina kelis kartus, tai atima daug laiko, todėl tenka pastovėti nieko neveikiant. Tai nėra labai gerai, nes apšilę raumenys sustingsta. Be to, galvojome, kad bus daugiau treniruočių, tačiau yra labai daug komandų, kurios treniruojasi šiame stadione, todėl tėra 3 treniruotės ir viena iš jų ne stadione, o šalia jo, mašinų aikštelėje. Ten reikia buti labai atsargiu, nes palijus yra labai slidu.

Samanta :

Keista buvo, kad prieš treniruotę apšilimą visada darome už aikštės ribų (ant asfalto), po bėgimo, labai mažai laiko yra skiriama prasitampymams, tai aš stengiuosi individualiai apšilti, kad nepatirčiau įvairių traumų. Trečiadieniais vyksta vien tik fizinio pasiruošimo treniruotės ir lakstome taip pat už aikštės ribų (ant asfalto) ir asmeniškai man yra ne labai gerai, nes aš nepratusi lakstyti ant kietos dangos, tad turiu lakstyti su specialiais bėgimo bateliais, kad taip pat nepatirčiau traumų. Na, o pirmadieniais ir penktadieniais treniruotės vyksta su lazdomis. Treniruotės beveik nesiskiria nuo mūsų, bet čia lygis yra žemesnis, tai ir treniruotės nėra labai sunkios. Kartais net norėtųsi padirbėti daugiau su lazdom, nes čia yra daug panelių, kurios tik nesenai pradėjo lankyti, tad labai daug laiko užima, kol treneris išaiškina, kaip reikia atlikti elementarius pratimus.

Ar jau teko atstovauti klubui oficialiose rungtynėse, kaip sekėsi?

Deimantė :

Jau sužaidėme dvejas varžybas. Pirmosios buvo atstovaujant komandai iki 21 metų. Nėra lengva priprasti, nes žaidimas yra šiek tiek kitoks ir žaidėjos dar yra nežinomos, esame nesusižaidusios. Vartininkui yra svarbu žinoti, susikalbėti bei jausti viena kitą.

Antrosios varžybos buvo atstovaujant moterų komandai. Ten lygis šiek tiek aukštesnis, žaidžia kelios patyrusios žaidėjos, jos padeda jaunesnėms susiorientuoti aikštėje.

Visada gali sektis geriau, norisi padaryti maksimumą, ne visada tai išeina, bet stengiuosi. Per įvykusias varžybas sekėsi gan neblogai, žinoma, galėjo ir geriau, bet tikiuosi su kiekvienomis varžybomis įgauti daugiau patirties, pasitikėjimo.

Samanta :

Per šias tris savaites turėjome dvejas rungtynes. Vienos buvo U-21, kurias laimėjome 2:1, o kitos – moterų, kurias taip pat laimėjome rezultatu 4:0. Abejuose rungtynėse pelniau po 1 įvartį.

Ar gaminatės maistą namuose? Kas labiausiai patiko iš vietinių patiekalų?

Deimantė :

Kai būname namie, stengiamės gamintis pačios, nevalgyti pusiau paruoštų patiekalų, kuriuos galima įsigyti iš parduotuvių. Nuvykus i centrą stengiamės ragauti tai, ko nesame ragavusios. Labai didelį įspūdį paliko itališki ledai, jie visai kitokie negu mes pripratusios valgyti Lietuvoje.

Samanta :

Stengiamės gaminti namuose, nes tai žymiai pigiau, nei valgyti kavinėse. Bet taip pat ragavome itališkų patiekalų ir tikros itališkos kavos.

 

Unione Hockey Capitolina klubo nuotraukos