Žolės riedulio čempionų laukia Europa

Dienraštis „RESPUBLIKA”, Sidas Aksomaitis

2017 balandžio mėn. 02 d.

Nors žolės riedulio madas Šiauliuose ir visoje Lietuvoje diktuoja moterys, daugkartinių šalies čempionių Šiaulių „Gintros-Strektės- Universiteto“ pavyzdys įkvėpė ir šiauliečius vyrus – šių metų Lietuvos uždarųjų patalpų žolės riedulio vyrų turnyre pirmąkart klubo istorijoje triumfavo „Klevas-Šiauliai“.

G.Baranauskuo nuotr.

Šiauliečius vyrus ant nugalėtojų pakylos atvedė „Klevo-Šiaulių“ trenerė ir „Gintros-Strektės-Universiteto“ žaidėja Donata Grigienė, kuri uždarųjų patalpų žolės riedulio moterų pirmenybėse šiemet su komandos draugėmis iškovojo jau tryliktą šalies čempionės titulą. Geriausiu vyrų turnyro žolės riedulininku antrą sezoną iš eilės pripažintas D.Grigienės auklėtinis Vaidotas Kringelis.

– Ar ilga buvo šiauliečių vyrų kelionė link žolės riedulio čempionų titulo? – pasiteiravo „Respublika“ Donatos GRIGIENĖS, „Klevo-Šiaulių“ žolės riedulininkus treniruojančios jau nuo 2009 metų.

– Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ trenerė Irina Dildienė pirmąją berniukų komandą Šiauliuose subūrė 2006-aisiais. Iki tikslo buvo dešimt metų sunkaus ir kryptingo darbo, kuris leido išauginti čempionišką vyrų kartą Šiaulių mieste. Kai Šiauliuose žolės riedulį pradėjo žaisti ir berniukai, pasigirdo daug skeptikų pastabų. Jie kėlė abejones, ar šiauliečiams vyrams reikalinga dar viena sporto šaka, mat daug miesto vaikinų tradiciškai rinkosi krepšinio, futbolo, regbio, rankinio, kitų sporto šakų treniruotes. Vyrų žolės riedulio mieste iki tol nebuvo, o moterų žolės riedulio istorija Šiauliuose jau buvo gana galinga. Tačiau, palaiminus miesto valdžiai, žolės riedulį Šiauliuose pradėjo žaisti ir berniukai. Ir jau tada mes sakėme, kad mieste užauginsime čempionų kartą. Labai smagu, kad Šiauliams duotą pažadą ištesėjome. Įrodėme, kad žolės riedulį pasirinkę jaunuoliai gali kautis dėl aukščiausių apdovanojimų šalies pirmenybėse, ginti nacionalinės rinktinės garbę. Šiandien mūsų vyrų komanda dar labai jauna. Nors vyriausi mūsų žaidėjai gimę 1996 metais, jie sėkmingai grumiasi ir su vyresniais varžovais. Žolės riedulyje nugali ne metų skirtumas: čia yra mažai fizinio kontakto, daug lemia taktika ir individuali technika.

– Ko privalo nestokoti ekipa, kad taptų čempionato nugalėtoja?

– Komandoje turime Lietuvos vyrų nacionalinės rinktinės vartininką Niką Andrašiūną, kuris, gimęs 1999 metais, jau dabar yra pagrindinis rinktinės vartininkas. Už Šiaulius rungtyniauja geriausiu vyrų turnyro žolės riedulininku jau antrą sezoną iš eilės pripažįstamas V.Kringelis. Mūsų gretose – ir rezultatyviausias šalies uždarųjų patalpų žolės riedulio vyrų turnyro žaidėjas Rokas Galkus. Todėl juokaujame, kad norint tapti šalies čempionais reikia trijų žmonių: puolėjo, kuris muštų įvarčius, vartininko, kuris apgintų vartus nuo varžovų, ir geriausio žaidėjo, kuris aikštėje kurtų progas komandos draugams. Džiaugiamės individualiais žaidėjų pasiekimais, bet mūsų ekipoje vienodai svarbūs yra visi žaidėjai – jei nebūtų komandos, nebūtų ir pergalių. Iš berniukų pirmenybių išaugusi „Klevo-Šiaulių“ komanda vyrų uždarųjų patalpų čempionato B divizione startavo 2011 metų sezone, jau po metų iškovojome ir pirmuosius šio diviziono aukso medalius, tapome salės ir lauko žolės riedulio šalies jaunių čempionais. Vyrų aukščiausiame divizione startavome 2013 m. ir užėmėme 5 vietą, po to sekė bronzos, sidabro, bronzos ir aukso medaliai. Mūsų 1996 metų gimimo vaikinų laida įrodė, kad savo amžiaus grupėje yra pati perspektyviausia ir stipriausia komanda šalyje. Ši laida dabar tapo ir vyrų uždarųjų patalpų čempionato nugalėtojais.

– Ar per dešimt metų išliko ekipos branduolys?

– Iš 2006 metais suburtos komandos šiandien „Klevo-Šiaulių“ ekipoje teberungtyniauja 3 žaidėjai, 1 rungtyniauja nuo antrųjų komandos gyvavimo metų. 1996 metais gimę vaikinai prieš porą metų baigė vidurinę mokyklą, dalis emigravo. Du mūsų žolės riedulininkai šiuo metu studijuoja, dirba ir žaidžia žolės riedulį Jungtinėje Karalystėje, dar du į užsienį atviliojo tik darbas. Visi kiti žaidėjai prie ekipos prisidėjo skirtingais jos gyvavimo etapais.

– Ar sunku moteriai suvaldyti vyrų komandą?

– Jie klauso trenerės, o ne moters patarimų. Pasiteisinantys deriniai ir pergalės, manau, ir yra didžiausias postūmis tikėti ta trenere, su kuria jie dirba. Manau, kad treniruoti vyrus man yra didesnis iššūkis nei jiems dirbti su trenere moterimi. Nes moteris vyrams turi būti labai didelis autoritetas, kad jie jos klausytų ir kartu su ja eitų į tikslą. Esu sukaupusi didelį žinių bagažą, bet privalau nuolat palaikyti ir sportinę formą, kad galėčiau to paties reikalauti iš žaidėjų.

– Esate minėjusi, kad vyrai žolės rieduliui yra imlesni nei moterys. O kuo pranašesnės moterys?

– Fiziniai duomenys lemia, kad vyrai imlesni ne tik žolės riedulyje, bet ir kitose sporto šakose: vyrų pirmenybėse visai kiti greičiai, kitoks perdavimų stiprumas. Su „Gintros-Strektės-Universiteto“ žaidėjomis ne kartą esame išmėginusios jėgas žolės riedulio aikštėje prieš „Klevo-Šiaulių“ vyrus. Mano manymu, tik didesnė patirtis mums dar suteikia šansų juos pergudrauti kai kuriose situacijose ir pelnyti įvarčius. Nes lenktyniauti su vyrais fiziškai moterims yra sunku. Žolės riedulyje, kaip ir gyvenime, moterys vyrus pranokti dažniausiai gali tik gudrumu ir patirtimi. Nors vyrai, žaisdami prieš moteris, ko gero, net nesusikoncentruoja į žaidimą visais šimtu procentų, įveikti jų žolės riedulio aikštėje mums nepavyksta jau daug metų. Vyrai šiandien ir yra žolės riedulio varomoji jėga Lietuvoje – vyrų čempionate visos komandos yra vienodo pajėgumo, nėra ryškaus lyderio, vienodas lygis vyrauja visose amžiaus grupėse. Todėl kiekvienų varžybų baigtis niekada nėra aiški iki pat paskutinės mačo sekundės.

– Tai patvirtino šių metų uždarųjų patalpų žolės riedulio vyrų turnyras, kurio prizininkus lėmė tik praleistų ir įmuštų įvarčių santykis, o auksą šiauliečiams atnešė vos vienintelis įvartis…

– Taip, nes trys pirmenybių lyderiai iškovojo po tiek pat pergalių, patyrė po tiek pat nesėkmių ir tiek pat rungtynių sužaidė lygiosiomis. Iš vyrų varžybų rezultatų matyti, kad net ir su paskutinę vietą čempionate užėmusia Vilniaus „Ardo“ ekipa ypač lengvų rungtynių nebuvo niekam. Tai, kad kiekvienas įvartis vyrų čempionate bus aukso vertės, mes jau žinojome nuo čempionato pradžios. Ypač nerimą kėlė tai, kad paskutinių dvejų rungtynių negalėjo žaisti vienas iš mūsų komandos lyderių – gynėjo pozicijoje rungtyniaujantis Julius Bandžiulis, pagal „Erasmus“ programą išvykęs mokytis į Graikiją. Žinojome, kad be vieno pagrindinių komandos ramsčių laimėti varžybas bus labai sunku. Vyrai, puikiai suprasdami kiekvieno įvarčio svarbą, sugebėjo susikoncentruoti ir pasiekti maksimalų galimą rezultatą. Deja, moterų čempionate šiandien tėra viena lyderė – „Gintra-Strektė-Universitetas“, kuri lygiaverčių varžovių Lietuvoje kol kas neturi.

– „Klevas-Šiauliai“ tapo šalies čempionais. Kas toliau?

– Auga puikus jaunimas, turintis daug resursų papildyti čempionų komandą. Ypač džiugina pati jauniausia, iš 2006-2008 metais gimusių jaunuolių sudaryta mūsų komanda. Panašu, kad kartojasi dešimties metų senumo scenarijus, – manau, jog šie jaunuoliai savo amžiaus grupėje Lietuvoje neturės lygių. Iškovotas čempionų titulas šių metų vyrų čempionate labai įpareigoja, nes Lietuvos čempionato nugalėtojai pelnė teisę grumtis ir uždarų patalpų žolės riedulio Europos klubų čempionų taurės turnyre, kur ligšioliniai Lietuvos čempionai dėl lėšų stygiaus pastaruoju metu nedalyvaudavo. Kadangi Europos klubų taurės turnyruose nedalyvaudavo Lietuvos čempionų klubas, jose neliko ir nacionalinės vyrų rinktinės. Tikimės, jog dabar į Europą grįš ir Lietuvos čempionai, ir rinktinė. Laukia dideli iššūkiai, bet stengsimės su jais susitvarkyti. Taip pat sieksime kuo aukštesnių rezultatų ir balandžio mėnesį startuosiančiose šalies žolės riedulio lauko pirmenybėse.

– Vaidotai, o kuo tave suviliojo žolės riedulys?
Vaidotas: Tiek futbolą, tiek krepšinį pažaisdavau ir išėjęs į kiemą, o žolės riedulys sudomino tuo, kad tai itin savita sporto šaka, kurioje buvo galima atrasti kažką naujo. Todėl, kai man, dar besimokančiam pradinėse klasėse, pasiūlė lankyti žolės riedulio treniruotes, pagalvojau – kodėl nepabandžius? Pabandžiau, patiko, todėl ir iki šiol nesiskiriu su šia sporto šaka. Prieš ateidamas į žolės riedulio treniruotes jokių kitų sporto šakų treniruočių nelankiau, tad galima sakyti, jog žolės riedulys man – kaip ir pirmoji meilė (juokiasi – aut. past.).

Donata: Apie žolės riedulį viename interviu yra pasakiusi Lietuvos rinktinės kapitonė Samanta Jakovlevaitė: „Čia pradėjau, čia ir baigsiu“. Tai išgirdę leipome juokais, nes šiemet geriausia U-18 žaidėja pripažinta žolės riedulininkė tėra 1998 metų gimimo. Sakėme, kad tokiai jaunai sportininkei dar anksti galvoti apie pabaigą.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika” priedą „Sporto gyvenimas”